Velykos kaip ir Kalėdos – ne tik seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė, bet ir šeimos susibūrimo laikas. Nors abi šventės kupinos dvasingumo ir rimties, jos reikalauja didžiulio pasiruošimo. Žinoma, kad Kūčių išvakarėse pagal senuosius papročius yra puošiama Kalėdų eglutė. Nūdieną vieną iš Kalėdinių simbolių puošiame kur kas anksčiau, skiriasi ir papuošimai – iš kadaise kabintų obuoliukų, saldainių, šiaudinių papuošimų perėjome prie galimybės puošti eglutę prabanga – stiklu.
Bundant pavasariui bei artėjant didžiausiai pavasario šventei, namų šeimininkės taip pat buvo linkusios puošti namus. Kaip jau žinome, ir iki šiol išlikusi tradicija puošti namų stalą bundančios gamtos šakelių puokšte. Likus keletai savaičių iki Velykų galima pamerkti geltonžiedžių sedulų, ankstyvųjų rododendrų, vyšnių ar migdolo šakelių. Žinoma rekomenduojame nepamiršti ir šakelių kuriomis puošėsi mūsų protėviai – beržo, klevo ar kaštono.
Užklupus vėsesniems orams per Velykas, pavasario puokštė ne visada spėdavo išsiskleisti ir džiuginti gamtos prisikėlimu po žiemos. Tam šeimininkės sugalvojo išeitį – jeigu per Kalėdas yra puošiama kalėdinė eglutė, kodėl per Velykas negalime papuošti velykinės puokštės? Taip, kaip per Kalėdas puošiame eglutę su žiema bei Kalėdų švente susijusiais simboliais, taip Velykos turėjo savo simbolį – kiaušinį. Pirmieji ir kone dažniausiai pasitaikę papuošimai buvo popieriniai, po kiek laiko šakeles pradėta puošti tuščiaviduriais, drožinėtais kiaušiniais, na o šiuo metu galime puokštes puošti ir stikliniais kiaušiniais (čia galite išsirinkti Jums patinaknį).
Stiklo pūtėjams didžiulį įkvėpimą paliko vienas iš Velykinių dovanų kūrėjų – Peter Carl Faberge. Tikriausiai daugelis esame girdėję išsireiškimą „ faberžė kiaušinis“, tačiau retas kuris žinome jo kilmę ir galų gale, kas gi tas „faberžė kiaušinis“?
Nusikelkime i gūdų 1913ųjų metų pavasarį, Rusijos imperija. Eidamas 67-uosius savo gyvenimo metus, Peteris vyksta pas Rusijos Imperatorių Nikolajų II įteikti imperatoriaus užsakyto juvelyrinio dirbinio. Mes kaip ir tuo metu gyvavęs Imperatorius žinojome užsakymo tikslą – dovana žmonai Velykų proga, bei kas tai pagamins – juvelyras, tačiau Nikolajus II nė nenutuokė kuo šį kartą jį nustebins didžiulę patirtį sukaupęs meistras. Peter Carl Faberge ištiesė ranką imperatoriui, kuriame slėpėsi gležnas daiktelis. Tai buvo perregimas kalnų krištolo kiaušinio lukštas, papuoštas menišku raižiniu – abiem priminė ledo imitaciją. Viduje vos įžvelgiamai pro šalčio rūką buvo matyti platinos pintinėlė su baltomis snieguolėmis. Dirbinys buvo lyg pavasario atbudimas apgaubtas žiemos speigu, toks, koks dažnai būna pavasaris. Na o velykinė dovana gali būti tik jos pačios simbolis – kiaušinis. Taip ir kilo prabangos, bei gležnumo simbolis – faberžė kiaušinis, padabintas prabangiausiais metalais, ištaigingiausiais akmenimis, skrupulingais raižiniais. Taigi tą dien, juvelyras užsakovo rūmus paliko pakilios nuotaikos. Parvykus P.C. Faberge dirbtuvėse įsiviešpatavo absoliuti tyla. Už tų metų užsakymą atsakingas meistras – Alma Theresia Phil nedrįso nė pakelti galvos. Faberge priėjo prie merginos, paėmė jos ranka, pakėlė prie lupų :“ Jūs – šaunuolė. Pergalė, mano bičiuliai, didelė pergalė. Imperatorius sužavėtas mūsų kiaušiniu“.
Taigi faberge kiaušinis skaičiuoja jau daugiau nei 100 metu gyvastį. Jis ir toliau lieka prabangos, gležnumo, trapumo bei gyvybes simbolis. Tad norėdami, kad jūsų namus puoštų ne tik kalėdiniai eglutės papuošimai, bet ir velykiniai, pristatome stiklinius rankų darbo velykinius bei faberžė kiaušinius. Linkime, kad jūsų namuose visus metus šurmuliuotų pavasario gyvybė, kad vertintumėte gyvenimo trapumą kaip kiaušinio lukštą, bei alsuotumėt dvasine prabanga.
