Kalėdinių žaisliukų istorija: nuo paprastų obuolių iki atgimstančios stiklinių grožybių tradicijos
Kalėdinių žaisliukų istorija slepia daug daugiau nei spindinčius burbulus – tai tradicijos, gimę iš kūrybiškumo ir net nepritekliaus. Esame ne kartą girdėję, kad vieni mėgstamiausių patiekalų buvo sukurti ne iš gero gyvenimo, o žmonėms išgyvenant didžiulį nepriteklių, badą ir skurdą.
Mūsų taip mėgiamos picos istorija prasideda nuo pačių tamsiausių Italijos gatvių, kur vargšų, benamių rankose ji tapdavo vienintele paguoda sulaukti rytojaus. Ikrai būdavo valstiečių maistas, net pašaras kiaulėms, o omarus palikdavo tarnams bei įtraukdavo į kalėjimų valgiaraštį.
Ilgainiui varge gimę patiekalai paplito pasaulyje ir tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi ar gurmaniškais akcentais, be kurių neįsivaizduojamos iškiliausios puotos. Bjauriojo ančiuko virsmas gulbe mums labai artimas Hanso Kristijono Anderseno dėka, tačiau ar teko girdėti istorijų ir legendų, kaip mūsų namus pasiekė dabar taip mėgiami ir vertinami rankų darbo Kalėdiniai žaisliukai, pagaminti iš pūsto stiklo?
Kalėdinių žaisliukų istorija: kaip gimė stikliniai eglutės papuošimai
Kalėdinių eglučių puošimo istorija apipinta įvairiomis legendomis ir pasakojimais. Daugelio šaltinių teigimu, pirmoji eglutė buvo papuošta Prancūzijoje, Elzaso miestelyje, prieš 500 metų. Kiti šaltiniai teigia, kad iš tikrųjų pati pirma žaliaskarė papuošta visiškai mūsų kaimynystėje – Rygos centrinėje aikštėje. Galbūt todėl eglučių puošimo istorija tokia artima ir mums, lietuviams.
Pradžioje eglutės buvo puošiamos saldainiais, sausainiais, riestainiais ir, žinoma, obuoliais, kurie simbolizavo pažinimo medį Edeno sode. Lietuvoje labai mėgti žaisliukai iš šiaudų, eglutės viršūnės puošiamos Betliejaus žvaigžde, o šiais laikais neatsiejama Kalėdų stalo puošmena – žvakė – buvo būtina Kalėdinės eglutės dekoro detalė, kurią šiandien jau pakeitėme šviečiančiomis girliandomis. Kūrybiškumui nebuvo ribų, tačiau šiandien taip mėgiamų stiklinių eglutės žaisliukų dar teko palaukti.
Kalediniai zaisliukai – paplitimas Europoje
Princas Albertas dažnai minimas kaip vienas svarbiausių asmenų, daręs įtaką žaibiškam eglutės puošimo tradicijos plitimui visoje Europoje. Princas, norėdamas pradžiuginti savo žmoną, Vindzoro pilyje papuošė pirmąją Kalėdinę eglutę. Tuo metu taip žurnalistų mėgiama šeima sužavėjo visą Europą, tad ši tradicija akimirksniu apskriejo žemyną, o neilgai trukus sunku buvo net įsivaizduoti jaukias šeimos Kalėdas be meduoliais, obuoliais ir žvakėmis išpuoštos eglės.
Kai eglutės puošimas plito po visą Europą, Vokietijoje, iš kur buvo kilęs princas Albertas, ši nuostabi tradicija buvo jau seniai įleidusi šaknis, bet būtent tuomet puošybos istorija įgauna naujų spalvų. Nutiko tai, kas visiems laikams įsirėžė į Kalėdinių žaisliukų istoriją.
Albertas ir Viktorija prie Kalėdinės eglutės
Pūsto stiklo eglutės žaisliukų atsiradimo legenda
Legenda prasideda mažame Tiuringijos miestelyje Laušoje, kuris įsikūręs gražiame upės slėnyje, apsuptame miškų. Miestelėnų istorija nebūtų išskirtinė, jei ne vietinių gyventojų amatas, kurį jie paveldėjo iš kartos į kartą nuo neatmenamų laikų. Gamta jiems nepagailėjo savo turtų: miškuose buvo neperžengiama tankynė medžių, o upės žiotys sklidinos žvilgančio smėlio. Apdovanoti gamtos, miestelėnai turėjo neišsenkančius klodus išteklių, taip reikalingų puoselėti jų amatą iš kartos į kartą. Šis Tiuringijos miestelis garsėjo šauniausiais stiklo meistrais visame krašte.
Legenda prasideda mažame Tiuringijos miestelyje Lauša
Stiklapūčio Hanso šeima ir sunki žiema
Hansas, kuris savo stiklapūčio amatą paveldėjo iš savo tėčio, o šis – iš senelio, su savo žmona ir keturiomis dukrelėmis gyveno jaukioje trobelėje miestelio pakraštyje, šalia miško. Hansas ištisas dienas leisdavo stiklo pūtimo dirbtuvėse, visai šalia namų, kai tuo tarpu jaunosios mergaitės šiltuose namuose per apšerkšnijusį langą džiaugėsi nuostabiais žiemos vaizdais.
Šie metai buvo pilni iššūkių, nes sukaupto derliaus vos užteko ištempti iki žiemos. Ligų apsuptas miestelis išgyveno baisius bado metus, o vis tamsėjančios dienos Hansui atrodė dar tamsesnės dėl besiartinančių Kalėdų, kurios jo mergaitėms buvo labiausiai laukiamos per visus metus. Ne švenčių jis bijojo, o liūdnos žinios vis nenorėjo parnešti į namus ir atidėliojo – žinios, kad taip ilgai lauktas šventes šiemet teks sutikti be papuoštos eglutės. Obuolių atsargos jau seniai išseko, riešutų šiemet net neužderėjo, o iš keleto saujelių taip brangintų miltų kepti riestainius eglės puošimui būtų kuo tikriausias maisto švaistymas.
Nėra kuo puošti Kalėdinės eglutės
Tą vakarą, patogiai įsitaisęs prie dirbtuvių stalo, jis skendo jaukiuose prisiminimuose, ilgesingai žvelgė pro apšalusį langą į žvaigždėtą dangų, kurį užstojo priešais stovinti, šakas išskleidusi eglė – atrodė, tarsi žvaigždės šokinėjo jai nuo vienos šakos ant kitos. Žvilgsnis užkliuvo už suspragsėjusios žibalinės lempos, stovinčios ant stalo krašto. Staiga pakilęs čiupo ją ir, iškėlęs į viršų, atidžiai apžiūrėjo iš visų pusių, nubraukė susikaupusias dulkes nuo stiklinio gaubto ir dar kartą dirstelėjo per lango stiklą į žaliaskarę, kurios šakas dabino žibančios žvaigždės. Jo veidas nušvito supratus, kad Kūčių vakaras jam padovanojo viltį. Tą patį vakarą jis ilgai nebeišėjo iš savo dirbtuvių. Per langus švietė skaisčiau nei visada, o per kaminą dūmai ritosi kamuoliais.
Gimsta idėja Kalėdiniams eglutės žaisliukams
Idėja, gimusi žvaigždėtą Kūčių vakarą
Kūčių vakarą sužibėjusi viltis išsipildė Kalėdų rytą, kai visa šeima džiaugėsi kaip niekada įspūdingai išpuošta Kalėdine eglute. Vietoj vaisių, uogų ir riestainių ant šakų rikiavosi gausybė žvilgančių pūsto stiklo žaisliukų. Jie akino spindinčia šviesa tarsi žvaigždės. Pūsto stiklo apvalūs burbulai, obuoliukai, riešutai ir karoliukai. Tai buvo pačios gražiausios Kalėdos ne tik Hanso šeimai, bet ir mums, nes nuo jų pradedame skaičiuoti stiklinių rankų darbo žaisliukų istoriją ir galime jais džiaugtis savo namuose.
Stiklinių rankų darbo eglutės žaisliukų atsiradimas
Žaisliukai eglutei – dovana kurianti atsiminimus
Stikliniai žaisliukai, puikiai žinomi visame pasaulyje, neaplenkė ir Lietuvos. Šiaurės Lietuvoje turime net Kalėdinių žaisliukų muziejų. „Pastaraisiais metais pirkėjai pradeda vis labiau atsigręžti į būtent rankų darbo kalėdinius pūsto stiklo žaisliukus“, – teigia Snaigutė.lt parduotuvės įkūrėjai. „Kuriasi naujos tradicijos kiekvienais metais įsigyti po naują žaisliuką, dovanoti juos artimiesiems, kurie šią dovaną prisimins kasmet puošdami eglutę. Ypač vertinami žaisliukai, primenantys svarbiausias metų akimirkas: gimęs kūdikėlis, mylimas augintinis ar net naujai atrasti pomėgiai”. Snaigute.lt jau nuo 2022-ųjų džiugina savo klientus pūsto stiklo žaisliukais, kviesdami nepamiršti rankų darbo tradicijų.